Žindaičių krašto kultūrinis gyvenimas
Nuo neatmenamų laikų kaip ir visoje anuometinėje Lietuvoje, Žindaičių, Mikutaičių ir Vertimų kaimuose visi darbi buvo nudirbami skambant dainai. Per rugiapjūtę, bulviakasį ar linamynio patalkius, gegužinėse, ar grįžtant po vakaruškų, skambėjo dainos. Minėtuose kaimuose buvo labai daug jaunimo, todėl kultūrinis gyvenimas buvo labai veiklus.
PAVASARININKAI. Viena iš aktyvesnių buvo Pavasarininkų organizacija, susibūrusi prie Vertimų bažnyčios. Šiai organizacijai vadovavo Vincenta Žičkutė- Plienaitienė iš Mikutaičių kaimo. Pavasarininkai organizavo jaunimo vakarus, gegužines, vaidinimus. Prie Vertimų bažnyčios buvo susibūręs didelis giedorių choras. Chorui vadovavo vargoninkai: Petras Pajaujis, Jonas Racevičius, Jonas Tamošaitis, Juozas Balčiūnas, Almonaitis. Vertimų bažnyčios choristai, kurie buvo aktyvūs ir kultūriniame gyvenime: Izidorius Stūronas( pagrindinis tenoras), Juozas Kisielius, Antanas Bastys, Petras Bastys, Antanas Kimutis, Rokas Kimutis, Jonas Tamošaitis, Simas Švedas, Izidorius Gervylius, Ona Stirbytė, Salomėja Strirbytė, Petronėlė Kisieliutė, Antosė Kalvaitytė, Vincenta Tamošaitytė. Marijona Kimutienė, Antanas Bruožis, Ona Klimaitė, Izabelė Klimaitė, Vincas Petraitis, Antanas Gervylius, Ona Jackytė, Rapolas Švedas.
Apie 1928m. Izidorius Stūronas giedojo Mišias naujai pastatytoje Vertimų bažnyčioje. I.Stūronas pasakojo, kad buvo organizuojamos gieorių šventės, tai šv. Cecilijos diena, minima lapkričio mėn. (šv.Cecilija-bažnytinės muzikos ir chorų globėja). Iz.Stūronas pasakojo, kad kartu su Vladu Baltrušaičiu iš Žindaičių kaimo vyko į Kauną, į koncervatoriją mokytis dainavimo. Iz.Stūronui nepatiko miesto gyvenimas ir jis sugrįžo į namus.
Vertimų pavasarininkai mokykloje ruošdavo vaidinimus. Artistams vadovavo Vincė Žičkutė-Plienaitienė. Lankoje, prie Mituvos tilto šventadieniais, po mišių vykdavo gegužinės. Saulei leidžiantis visi eidavo į namus. Žiemą pavasarininkai rinkdavosi špitolėje, prie bažnyčios arba pas kaimo gyventojus. Šv.Jono Krikštytojo atlaidai Vertimų bažnyčioje buvo visų laukiama šventė.
POKARIO METAI. Kultūrinis gyvenimas po antrojo pasaulinioaičių karo persikėlė į Žindaičių kraštą. Apie 1946-1947 metus Mikutaičių kaime pas Kazimierą Jackevičių veikė klubas-skaitykla, vedėja Adelė Žičkutė. 1947 m. pirmasis Žindaičių klubo-skaityklos vedėjas Antanas Švedas su vietos vaidintojais paruošė spektaklius “ Mūsų gerasis“, ‘‘ Apsiriko“.
Dirbant Žindaičių klubo-skaityklos vedėju Vytautui Švelniui, Žindaičių jaunimas savo jėgomis įsiruošė sporto aikštelę. Atsirado tinklinio, krepšinio, lengvosios atletikos, dviratininkų komandos.Geriausieji važiavo į rajono sporto šventes. Veikė tautinių šokių 8 porų ratelis.
1953-1956 metais jau dirbant Antanui Švedui prie Mituvos tilto vyko gegužinės, o dirbant Vytautui Švelniui, buvo organizuojamos jaunimo šventės , kuriose vyko sportinės varžybos, buvo šokami tautiniai šokiai. Žindaičiuose ir aplinkiniuose kaimuose buvo daug šaunaus jaunimo. Iki šių dienų kaimas prisimena Danutę Vikšraitytę, Juozą Norkaitį, Juozą Tamulį, Onutę ir Antaniną Dikšaitytes, Adelę Tamošaitytę, Adelę ir Genę Žičkutes, Mariją, Oną, Marcelę Mockutes, Juozą Norkaitį, Henriką Kimutį.
1954m. Žindaičių kaimo artistai, vadovaujami Žindaičių pradinės mokyklos mokytojos suvaidino A.Vienuolio “Paskenduolę‘‘. Vaidino Adelė Strašinskienė, Danutė Višraitytė, Juozas Norkaitis, Vincė Plienaitytė, Zita Kisieliutė, Jonas Žičkus, Antanas Kimutis ir kt. Tuo metu dramos ratelyje buvo apie 20 dalyvių. Spektaklius vaidindavo Žindaičių pradinėje mokykloje pas Antaniną Mikutaitienę. Į vakarėlį susirinkdavo kelių kaimų jaunimas ir pagyvenę žmonės. Po vaidinimo šokdavo, dainuodavo iki ryto. Kaimo vaidintojai važinėdavo į kitus kaimus vaidinti, tautinius šokius šokti. Dažniausiai į Girdžius, Pavidaujį, Vensloviškius.
Kai buvo paruošta A.Vienuolio “Paskenduolė“, Žindaičių kaimo artistai, padedant skaityklos vedėjui Jonui Strašinskui, parašė pageidavimą Lietuvos radijui, kad norėtų paklausyti A.Vienuolio “Paskenduolę“, pasimokyti kaip vaidinti. Jų prašymas buvo išpildytas. Per radiją buvo transliuojama Akademinio dramos teatro vaidinimas A.Vienuolio “Paskenduolė“ Žindaičių kaimo saviveiklininkams.
1955-1955m. dramos ratelis suvaidino J.Dauguviečio “Žaldokynę“, Žemaitės “Kuprotą oželį“. Nuo 1961iki 1965 m. Žindaičių kaimo kultūrinis gyvenimas vis dar gyvavo. Vaidinimus ruošdavo mokytoja Janina Greičiuvienė, bibliotekininkė Zita Žičkuvienė, kuri buvo labai aktyvi visuomeninkė, moterų tarybos pirmininkė Danutė Norkaitienė, kuri įvairių švenčių proga ir pati vaidindavo, turėjo aktorinių gabumų, režisuodavo vaidinimus. Buvo moterų vokalinis ansamblis, jam vadovavo meno vadovas Rimantas Gecevičius.
1965-1970m. Žindaičiuose dažnai keitėsi kultūros namų direktoriai. Kultūros namai buvo kilnojami į Vertimus ir į Žindaičius. Per anksčiau minėtą laikotarpį kultūros namų direktoriaus pareigose dirbo Henrikas Kimutis, Aleksas Adomaitis, Petras Kimutis, Irena Kelnerienė, Danutė Viršilaitė, Eugenijus Nikšas.
1969m. Žindaičiuose buvo pastatyta pradinė mokykla. Mokyklos salėje pradėjo veikti kultūros namai. 1972m. kultūros namų direktoriumi pradėjo dirbti Romas Ūsas, o meno vadove Danguolė Ūsienė. Dirbant D. ir R.Ūsams veikė dramos ratelis, moterų vokalinis ansamblis, merginų vokalinis ansamblis, vyrų vokalinis ansamblis.
IRENA PUŽECKIENĖ. Nuo 1974m. Žindaičių kultūros namų direktore dirba Irena Pužeckienė, nuo 2001m.- Žindaičių bendruomenės namų administratore. Dažnai keitėsi meno vadovai, sunku net prisiminti jų paskyrimo datas. Nuo 1974 iki 1988 metų meno vadovais dirbo Rimantas Gecevičius, Aldonius Paulaitis, Angelė Zigmantavičienė, Zofija Totoraitienė, L.Lingaitytė, I.Andreikevičienė. Beveik nuolat moterų ansamblis dalyvavo rajone 1980 – 1989m. rengiamose apžiūrose, o tuo pačiu ir rajono dainų šventėse.
SAVIVEIKLININKAI. Moterų ansamblio dalyvės – Genė Kimutienė, Angelė Adomaitienė, Danutė Norkaitienė, Marytė Marencholcienė, Antanina Balšaitienė, Lena Virbickienė, Vida Atkočaitytė, Irena Pužeckienė, Zofija Šetkienė, Alytė Bulotienė, Ilda Mankienė, Genė Liutkienė, Adelė Petraitienė, Vida Raudoniūtė, Genė Kundrotienė, Stasė Lingienė, Rūta Kriščiokaitienė.
Vokaliniam-instrumentiniam ansambliui vadovavo Aldonius Paulaitis. Ansamblio dalyviai – Jonas Švedas, Antanas Stūronas, Jonas Ambrozaitis, Gediminas Viršila, Eugenijus Stūronas, Rita Kimutytė, Kristina Jakaitytė. 1976m. vokalinis-instrumentinis ansamblis, vadovaujamas A.Paulaičio, rajoninėje apžiūroje užėmė pirmąją vietą. Dalyvavo koncertinių programų apžiūrose 1985-1986m. buvo kviečiami koncertuoti į kaimyninius kultūros namus, rajono centrą, grojo savuose renginiuose, vakarėliuose.
Etnografiniam ansambliui vadovavo A.Zigmantavičienė, I.Andreikevičienė. 1989-1991m. ansamblis, vadovaujamas Ingos Andreikevičienės, dalyvavo rajono apžiūrose ir dainų šventėse.
DRAMOS RATELIS. Dramos rateliui vadovavo Irena Pužeckienė, nuo 1974m. šio ratelio veikla labai pagyvėjo. Kiekvienais metais dalyvavo rajoninėje dramos kolektyvų apžiūroje. Repertuarą papildė vis nauji spektakliai. 1982m. K.Sajos “Šeškai”, 1989m. “ Palangos liūtas“, 1988m. R.Kašausko “Vaiduokliai vienkiemyje“, 1979m. Žemaitės “Kuprotas oželis“, V.Miliūno “Kad ją kur tą meilę“, 1976m. “Nenuorama žmona“, 1991m. Ruminavičiutės “Sunki našta“ ir daugelis kitų.
1974-1988m. dramos ratelio dalyviai – Genovaitė Strašinskienė, Antanas Pužeckas, Juozas Štreikis, Zita Žičkuvienė, Petras Kimutis, Benediktas Čapas, Birutė ir Kostas Vainikoniai, Julija Navickienė, Laima ir Eugenijus Ambrozaičiai, Juozas Tamulis, Jonas Žičkus.
Vaikų skaitovų būreliui vadovavo Žindaičių pradinės mokyklos mokytoja Aleksandra Preimonienė. Būrelio skaitovai nuolat dalyvavo vietos renginiuose, buvo kviečiami į rajone ruošiamus renginius, šventes, vakarones. Kaimo vaikai stebino visus savo meniniais gabumais, dailiuoju skaitymu. Suaugusiųjų dailiojo skaitymo būreliui vadovavo I.Pužeckienė, būrelio skaitovės A.Juškytė, I.Kimutienė, S.Pužeckaitė. 1985-1992m. dalyvavo rajono skaitovų apžiūrose.
Liaudies instrumentiniame ansamblyje, kuriam vadovavo Alvydas Balšaitis grojo A.Balšaitis, V.Juškys, A.Petrauskas, E.Borkertas, J.Bajorinas, A.Dikšaitis, B.Čapas. Kapeloje grojo bandonistas Petras Auryla, jis buvo žinomas ne tik rajone , bet ir dalyvavo respublikiniuose renginiuose. 1978m. dalyvavo tarprajoninėje liaudies dainininkų – muzikantų šventėje Jurbarke, renginyje “Ant marių krantelio“ 1986m., 1988m. Rumšiškėse ir ta pati liaudies muzikantų šventė Tauragėje. Petras Auryla, Petrė Aurylienė ir Alfonsas Petrauskas grojo kultūros namų renginiuose, vakaronėse, žiemos šventėse, vestuvėse. Už dalyvavimą respublikiniuose renginiuose Petras Auryla gavo garbės raštus, kitus apdovanojimus.
RENGINIAI. 1974-1990m. tradiciniuose kultūros namų renginiuose aktyviai dalyvavo apylinkės gyventojai, vaikai, jaunimas, pagyvenę žmonės. Renginių būdavo įvairių: apylinkės jaunimo šventės, žiemos šventės su sportinėmis varžybomis, pagyvenusių šeimų vakaronės, jaunų šeimų, darbo pirmūnų vakaronės, vardynos, kombainininkų palydos ir sutiktuvės iš laukų, dramos ratelio pasirodymai.
PARODOS. Ypač žiemos metu buvo rengiama daug gražių parodų. Rankdarbių, kulinarijos gaminių, mokinių darbelių, sausų gėlių puokščių. Rankdarbių eksponatai buvo atrenkami į rajone vykstančias parodas. Žymiausios to krašto audėjos buvo Morta Ambrozaitienė, Ona Gavėnienė iš Vertimų kaimo, Petronėlė Spaustinaitienė, Izabelė Žičkutė iš Montvilių kaimo, Domicėlė Kundrotienė, M.Zaksienė iš Vilniškių kaimo, Ona Kisielienė, Bronė Bastienė iš Mikutaičių kaimo. Mokinių darbelių, sausų puokščių parodas surengė Žindaičių pradinės mokyklos mokytoja Aleksandra Preimonienė.
RĖMĖJAI. Tuometinėje kultūros namų veikloje ruošiant renginius, vykstant į apžiūras, dainų šventes, paramą jautė iš Žindaičių pradinės mokyklos, vedėja A.Preimonienė, Vertimų aštuonmetės mokyklos, direktorius L.Mačiulis, Vertimų bibliotekos, vedėja Z.Žičkuvienė, Žindaičių apylinkės komiteto pirmininkai A.Strašinskas, A.Šimaitis, “Tarybinės žemės“ kolūkio valdybos pirmininkas J.Granaveckas, partinės organizacijos sekretorė I.Žebrauskienė ir visuomeninių organizacijų.
Parama buvo ne tik iš organizacijų, bet ir iš pačių saviveiklininkų. Su pagarba prisimena kultūros namų pagalbininkę, dramos ratelio, moterų ansamblio dalyvę Danutę Norkaitienę. Tai buvo žmogus, kuris sugebėjo suvaidinti bet kokį moters vaidmenį. Neužmirštama linksmo būdo aktyvistė Genovaitė Strašinskienė. Ji ne tik vaidino, bet ir buvo aktyvi vakarėlių organizatorė. Benediktas Čepas – tai žmogus, gimęs vaidinti, būti renginių vedančiuoju, organizatoriumi, niekada jam netrūko energijos, nuoširdumo, gabumų. Klastinga liga ar gyvenimo lemtis, anksti jie išėjo iš gyvenimo. Žindaičiai neteko aktyvių, gabių savo krašto žmonių.
1980-1988m. buvo ruošiami įvairių tarybinių švenčių minėjimai, literatūriniai vakarai. Vieną kartą per ketvirtį vykdavo vardynos. Rudenį ir pavasarį buvo ruošiamos palydos į tarybinę armiją. Atėjus rugiapjūtei, vykdavo kombainininkų palydos į laukus, o rudenį sutiktuvės. Pergalės dieną kartu su mokykla buvo rengiamos popietės prie tarybinių partizanų būrio “Keršytojas“ žeminės Vilniškiuose. Savaitgaliais vyko šokių vakarai jaunimui.
1987-1988m. vyko civilinės laidotuvės. Jas organizavo Irena Žebrauskienė, padedant kultūros darbuotojams, visuomeninėms organizacijoms.
TAUTINIO ATGIMIMO METAI. Nuo pat šio laikotarpio pradžios labai suaktyvėjo kultūrinis gyvenimas. Šimtmetį gyvavusios tradicijos buvo keičiamos kitomis, tačiau meilė dainai, muzikai išliko iki šių dienų. 1989m. Vasario 16-ąją dieną Lietuvos trispalvė suplevėsavo prie J. ir B.Bajorinų, A.irA.Balšaičių sodybų, kaimo centre prie Žindaičių kultūros namų. Vakare Žindaičių kultūros namų salėje vyko dramos ratelio pasirodymas, vaidino K.Sajos komediją ‘‘Palangos liūtas“.
1991m. Žindaičių kaimo giedoriai vėl atgaivino prieš Velykas Kalnų giedojimo tradicijas. Kiekvieno savaitgalio penktadienį ėjo giedoti vis pas kitą būrelio dalyvį į namus. Kalnus giedojo Antanina Balšaitienė, Elena Stasiulienė, Petras ir Ona Reičiūnai, Bronė ir Jonas Bajorinai, Ona Ambrozaitienė, Eleonora Petraitienė, Genė Kimutienė, Juozas Požėraitis, Adelė Petraitienė, Elė Švedienė.
Kaimo kultūros namuose prasidėjo senųjų tradicijų atgaivinimas. Dramos ratelio dalyviai, kaimo jaunimas, vaikai, kaimo muzikantas Skirmantas Birgiolas, persirengę Užgavėnių personažais lankė žmones, sveikindami su Užgavėnėmis. Kiekvienai šeimai padovanojo medinį šaukštą, šokdino gaspadorių ir gaspadinę. Vakare kultūros namuose vyko vakaronė. Taip Užgavėnės švenčiamos iki šių dienų.
Tais pačiais metais dramos ratelio artistai pastatė V.Ruminavičiutės vieno veiksmo komediją “Sunki našta“. Vaidino: Antanas Rukšnaitis, Juozas Lenktys, Vida Raudoniūtė, Stasė Lingienė, Julija Navickienė, Lijana Lingaitytė, Aušra Juškytė.
1988m. buvo pastatyta R.Kašausko vieno veiksmo komedija “Vaiduokliai vienkiemyje“. Vaidino: Birutė Petraitienė, Audronius Šukolas, Stasė Lingienė, Vytautas Jurkevičius, Almantas Bietkis, Algimantas Rainys, Kęstutis Lipinskas, Rita Šukolienė.
1993-1995 metų pavasarį buvo suruoštos Velykų šventė vaikams su Velykų bobute (Velykų bobutė buvo kultūros namų direktorė Ir.Pužeckienė).
1995m. dramos ratelis pastatė vieno veiksmo Žemaitės komediją “Apsiriko“. Vaidino: Birutė Petraitienė, Almantas Bietkis, Vida Raudoniūtė, Jolita Lingaitytė, Audronius Šukolas, Silvija Pužeckaitė, Silvija Pužeckaitė, Algimantas Rainys.
1999m. dramos ratelis dalyvavo Jurbarke mėgėjų teatrų festivalyje “Žiobrinė-99“, vaidino S.Kymantatės-Čiurlionienės komediją “Kuprotas oželis“.
2000m. dalyvavo Jurbarkuose bendruomenės šventėje, vaidino Dižiulienės-Žmonos komediją “Paskubėjo“. Vaidino: Reda Venckienė, Birutė Petraitienė, Stasė Lingienė, Gražina Lingytė, Algimantas Rainys, Vytautas Jurkevičius, Audronius Šukolas, Aldas Petraitis.
2001m. dramos ratelio dalyviai vaidino K.Sajos komediją „“Palangos liūtas“.
2001m. Žindaičių kaimo artistai dalyvavo projekto “Panemunių žiedai“ renginyje, Vytėnuose prie Panemunės pilies, vaidino lietuviškos “Karčemos“ personažus.
2004m. kaimo aktoriai – Algimantas Rainys, Birutė Petraitienė, Vytautas Jurkevičius, Stasė Linginė, Audronius Šukolas, Reda Venckienė pastatė dar vieną spektaklį – V.Miliūno komediją “Nakties paukščiai“. Visų minėtų spektaklių režisierė – Irena Pužeckienė.
JONINĖS. 1998m. Jurbarkų seniūnijos seniūno Vytatauto Jurkevičiaus iniciatyva Žindaičiuose buvo atgaivintos Joninės, kurios tapo visos seniūnijos renginiu. Į šventę susirinko kelios kartos, ne tik Žindaičių kaimo gyventojų, bet ir iš Vertimų, Vilniškių, Mikutaičių, Jurbarkų kaimų. Joninės vyko tradicinėje vietoje prie Mituvos tilto Žindaičiuose. Šventė vyko dvi dienas. Pirmąją dieną – vainikų pynimas, Jonų, Janinų pagerbimas, laužo uždegimas, gegužinė, paparčio žiedo ieškojimas, žaidimai. Antrąją dieną – Vertimų šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko atlaidai. Bažnyčioje koncertavo Jurbarkų mišrus choras “Barkūnas“, vadovė Marija Tautkuvienė. Joninių šventė nuo 1998m. vyko kiekvienais metais. 2002m. Jurbarko dekano Kazimiero Gražulio iniciatyva po atlaidų, prie Vertimų bažnyčios vyko gegužinė. Koncertavo kaimo kapela iš Lazdijų rajono, kuriai vadovauja kunigas.
Jonines žindaitiškiai švenčia kiekvienais metais.
1998 – 2000m. Žindaičiuose vyko Jurbarkų seniūnijos vasaros šventė su sportinėmis varžybomis.
Nuo 2001m. spalio 1d. įvyko kultūro darbo reorganizacija. Kultūros namai pasivadino Žindaičių bendruomenės namais. Bendruomenės namų administratore buvo paskirta Irena Pužeckienė, kuri vadovauja dramos rateliui. Senosios tradicijos vėl atgimsta, vyksta tradiciniai renginiai, vakaronės, šventės, renginiai vaikams, dramos ratelio pasirodymai.